Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot
Lo sèy
Sak lang-la i fé
Lo latin i déklin, donk li libèr lord bann mo : in poèt i pé mèt in fraz dann in ot, gard lo vèrb sis vèr apré, tortiy dé propozision konm dé fil. Li néna pa lartik non pli — in non latin lé ni défini ni indéfini, li lé la, sa tou.
Sak i tradui pa
Lo respé i doi son bann dié, son péi épi son bann paran — troi dann in sèl mo, in sèl vèrtu.
Bonzour
Salve
« port aou bien » — in lord su la santé, pa in formil politès
Sak i rès pou fé
Lo lang mor ki koz ankor dann la nout. Épi in manièr lir ke i trouv pa aiyèr : déshifr in lang pèrsonn néna konm lang manman, donk pèrsonn i posèd ali mié ke ou.
Ou konèt sa lang-la ?
Sak chapit i fini sanm in kozman ansanm in moun ki rès dann lang.
Propoz out voi →