Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot
Bann détour
Ce qui traverse le livre sans avoir son chapitre
Des langues qu'on croise en chemin, et des systèmes de signes qui ne sont pas des langues mais qui posent exactement les mêmes questions. Ils reviennent d'un chapitre à l'autre, en encadré, en note, en contre-exemple.
Langues croisées
Trois langues en passant
Lo grèk ansien
Lalfabé ki la invant bann voyèl
Bann fénisien té ékri zis bann konsonn ; bann grèk la rokupèr bann lète inutil pou not bann voyèl, épi lékritir la vien lizib a haute voi mèm pou in moun ki té konèt pa lo tèks. Tout lalfabé latin, sirilik épi la nout i sort dopi sa brikolaz. Lo grèk i rovien dann kaziman tout bann shapit : pou Omèr, pou la gramèr (bann katégori nou sèrv ankor la été taye pou li), épi pou lo vokabilèr savan.
Lo polonè
Sèt ka, épi bann konsonn anpilé
Lo polonè i pous pli loin ke lo ris la mékanik bann ka (sèt, sanm lo vokatif), épi li aliyn bann group konsonn ki fé la joi bann vir-lang — szcz, brzm, trzc. Li sèrv déziem poin dann la fami slav : sanm li, lo ris té sa parèt la norm, alorske li lé zis inn posibilité parmi dot.
Lo liksanburzoi
In lang nasional dann in péi ki administr troi
Liksanbour, i koz liksanburzoi, i ékri an fransé, i lir bann zournal an alman — lo partaz lé pa zéografik mé fonksionèl, épi i shanz suivan la sitiasion. Lo péi sé in laboratoir sak lo trilingwism tou lé zour i fé. Son dévize, tiré dopi in shan 1859, i di zisteman dokoi i koz : « Mir wëlle bleiwe wat mir sinn » — nou vé rès sak nou lé.
Autres systèmes de signes
Ce qui signifie sans être une langue
Chacun de ces systèmes a exactement une chose que les langues ont, et une chose qui leur manque. C'est ce partage qui permet de dire, à la fin, ce qu'est une langue.
In lang siflé
Kan in lang i shanz sipor pou travèrs in valé
Lo silbo La Gomera, bann siflé Kuşköy an Tirki : sé pa bann lang apar, sé bann lang ki egzis dézavan, mé mis dann lo siflé — i gard la mélodi épi lo ritm, i pèrd lo tinbr, épi sa i port plizièr kilomèt. In ka limit prosië : li sépar byin lo lang épi son kanal, sak lékritir i ariv zamé fé net.
Lo désin
Montré olië nomé
In désin i tradui pa : i gard ali. Li néna pa tan, ni négasion, ni kondisionèl — èsèy désine « li té sa pa vni ». Sak li pèrd dann la gramèr, li gaingn dann la similtanéité : tout lé la in sèl kou. Sé zisteman largiman lo shapit su la lang bann siny, mé mis dsu in téren ousa pèrsonn i santi ali ménasé.
La mizik
In lékritir ki not tout, apar lo sans
La notasion mizikal sé in sistèm lékritir konplé : oté, dloir, intansité, tinbr. Zis in zafèr i mank — la sinifikasion. In partision i komann in aksion, li afirm narien ; ou pé pa kontrédi ali. Dann lo liv li sèrv kontr-éprëv : ala kosa in lékritir ki di narien.
Bann siny lo parké
La krié : in lèksik antié inventé pou lo tapaz
Avan bann lékran, bann trader té koz ansanm zot sanm la min o milië in tapaz total : la pom la min ver soi pou asté, ver déor pou vann, bann doi pré la figir pou lo pri, loin pou la kantité. In lang né dopi in kontrint matériel, aprann su lo tas, transmète sanm liv — épi mor an vin an, kan linformatik la tir lo tapaz.
Bann matématik
Lo sèl lang ousa in fraz i pé démontré
In notasion étonaman rosan : lo siny = i sort 1557, bann sinbol la lozik dopi 19e sièk. Avan, i té fé bann matématik sanm bann fraz. Lo lang matématik la été konstrui pou tir lanbigwité, sa i vé dir pou anpès zisteman sak la litératir i viv dsu. Dé projé opozé, mèm matério.
Linformatik
In lang ousa sat i rosoi néna okinn intansion
In langaz programasion sé lo sèl ka ousa dir sé fé, sanm témoin ni akor : la mashine i egzékit, li interprèt pa. Dopi la in kontrint ou trouv pa aiyèr — lanbigwité sé pa in défo stil, sé in pann. Épi in késtion pou lo liv : sak la tradiksion otomatik i fé zordi ansanm bann dis lang bann shapit davan.