Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot
Lo sèy
Sak lang-la i fé
Sèz règ, pa in sèl éksepsion, épi in sistèm afiks ki fabrik bann mo kan ou vé : dopi bona (bon) i sort malbona (movè), boneco (la bonté), plibonigi (amélioré). Ou fé bann mo ou la zamé aprann é tout moun i konpran — pa in lang natirèl i pèrmé sa.
Sak i tradui pa
« Fé lo krokodil » : koz out lang manman o milié in rankont espérantis. La falu in lang konstrui pou invant in vèrb ki nome son propr trai.
Bonzour
Saluton
dann lakizatif : sé pa in mo, sé la fin in fraz (« mi soué aou in salu »)
Sak i rès pou fé
Lo shapit ki tès la tèz lo liv. Si in lang i form la pansé, kosa i form in lang konstrui zisteman pou favoriz pèrsonn ? Épi in lang sanm pèp ni téritoir, èsk li pé fé la litératir ? (Wi — épi sé sa nou sa lir.)
Ou konèt sa lang-la ?
Sak chapit i fini sanm in kozman ansanm in moun ki rès dann lang.
Propoz out voi →