Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot

Bann lang
ع

Arab

العربية

Lékritir
Alfabé arab (dopi droit ziska gosh)
Fami
Afro-aziatik — sémitik
Moun ki koz
≈ 400 milyon
Konman i di bonzour
السلام عليكم

Lo sèy

قِفا نَبكِ مِن ذِكرى حَبيبٍ وَمَنزِلِ
Qifā nabki min dhikrā ḥabībin wa-manzili
Arète zot dé, anon plër su lo souvnir in fanm éméé épi in kanpman.
Imru' al-Qays, Muʿallaqa (VIᵉ siècle)

Sak lang-la i fé

L'arab lé konstrui su bann rasine troi konsonn : dopi mèm rasine i sort « liv », « ékri », « bibliotèk », « biro ». Lo vokabilèr sé pa in list, sé in piédboi — épi tout moun ki koz i santi sa an kozan.

Sak i tradui pa

طرب
ṭarab

Lémosion la muzik i done — an mèm tan lekstaz lo moun kékout épi la kalité ki fé sa.

Bonzour

السلام عليكم · as-salāmu ʿalaykum
« ke la pé soi su zot » — la répons i rovoi la formil an sans invèrs

Sak i rès pou fé

In lékritir ki lé osi in nar. Épi in litératir ousa la poézi i pas bien avan la proz.

Ou konèt sa lang-la ?

Sak chapit i fini sanm in kozman ansanm in moun ki rès dann lang.

Propoz out voi →