Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot
Lo sèy
Sak lang-la i fé
La LSF sé pa lo fransé an zès : sé in lang antié, sanm son gramèr, son sintaks, son bann poèt. Li sèrv in dimansion bann lang vokal néna pa — lespas — épi li lé similtané laba ousa bann zot lé youn apré lot.
Sak i tradui pa
Lo moun ki siyn i arèt rakont lo pèrsonaz : li vien lo pèrsonaz, sanm son kor. Lo rési i pas dopi troizièm ziska promié pèrsonn sanm in sèl mo i shanz.
Bonzour
Bonjour
la min ouvèr i par dopi lo minton dovan — lo zès i sort dopi swa ver lot
Sak i rès pou fé
La késtion ki travèrs tout lo liv : kosa in litératir sanm lékritir ? La LSF néna bann poèm, bann zé su la form, in tradision — épi pa in liv. In shapit pou konstrui ansanm bann moun ki siyn, pa su zot.
Ou konèt sa lang-la ?
Sak chapit i fini sanm in kozman ansanm in moun ki rès dann lang.
Propoz out voi →